Apie gimnaziją

Joniškio „Aušros“ gimnazija 2016 m.

Joniškio „Aušros“ gimnazija, viena garsiausių Šiaurės Lietuvos mokyklų, skaičiuoja 97 savo veiklos metus. Nėra žmogaus, neturinčio savo giminės istorijos, nėra mokyklos be praeities puslapių. Juk „istorija – mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai“, - teigė didysis ispanas M.de Servantesas dar 16 a.
O mes, dabartiniai „Aušros“ moksleiviai ir mokytojai, savo pradžią matome 1919m. Ir vadinomės mes tada nepaprastai: „Joniškio vidurinioji II laipsnio pradedamoji mokykla“, „Joniškio
vidurinioji mokykla“, „Pradinė aukštesnioji keturklasė mokykla“ ... Tai dar ne visi mūsų mokyklos pavadinimai.

Joniškio krašto gyventojai – šviesūs žmonės, jeigu tiek carinės Rusijos okupacijos laikais, tiek Pirmojo pasaulinio karo metu stengėsi, kad jų vaikai turėtų galimybę mokytis. Atsiliepdama į Joniškio valsčiaus valdybos pirmininko J. Buožio ir sekretoriaus B. Žygelio pasirašytą raštą, Švietimo ministerija praneša, jog „[...] sutinka steigti Joniškyje aukštesniąją pradinę mokyklą nuo 1919 m. rugpjūčio 1d.“ Joniškio krašto žmonėms reikėjo ne tik pradinės mokyklos, bet ir gimnazijos, nes „Per Joniškį taipgi eina visokeriopas susisiekimas ir prekyba. [...] Joniškio apylinkė visa rubežiuojasi su Latvija kuri daro didelę įtaką į mūsų ištautėjimą, todėl būtinai reikalinga sukurt Joniškyje lietuvišką kultūringą bazę. [...] ... todėl Joniškyje būtinai reikalinga gimnazija“ (Iš Joniškio gyventojų kreipimosi į Respublikos Prezidentą 1932 m.). Joniškio Švietimo draugijos rūpesčiu 1936m. Rugsėjo 1d.Tautinės vyriausybės įsteigta Joniškio valstybinė gimnazija.

Joniškio vidurinė mokykla 1919 m.

Šviesa, Dorybė, Teisingumas teugdo tautai didvyrius — skelbia paminklinė lenta gimnazijos pirmajame aukšte. Švietimo ministro įsakymu 1936-09-01 savo veiklą pradeda Joniškio valstybinė gimnazija ( pastatas iškilo bajoro S.Goeso (1884-1916) padovanotame 2 ha sklype ).

Tik atsiradusi mokykla 1920 m. jau turėjo 319 knygų, o 1938m. – 3628 knygas (biblioteka buvo vadinama knygynu). 1920 m. pedagogų taryba nutarė, kad klasių auklėtojai turi lankytis mokinių butuose, rūpintis jų gyvenimo sąlygomis, higiena. Todėl mokytojai surenka pinigus iš mokinių ir kartą per savaitę siunčia juos į pirtį su tam tikrais čekiais. Pageidautina, kad kartu eitų kas nors iš mokytojų. Jau 1923 m. svarstytas uniformos įvedimo klausimas.

Išlikusiame 1924 m. pedagogų tarybos posėdžio protokole trimestras vadinamas bertainiu. Pirmoji paroda mokykloje suorganizuota 1922 m. Jos tikslas – miesto visuomenę supažindinti su mokykloje esamomis mokslo priemonėmis.
1937 m. išleista pirmoji gimnazijos abiturientų laida. Tokia mūsų pradžių pradžia. 

1940 – 1941 m. m. atsiranda vadinamos savaitinės klasės (IX ir X). Šios klasės išsiskiria joms sukurta mokymo programa. Dar vienas istorinis faktas – pirmosios sovietinės okupacijos metu mokytojų tarybos posėdžiuose dalyvaudavo komjaunimo atstovas – mokinys ir komsorgė.

1946 m. LTSR švietimo ministerija nutaria skirti aukso ir sidabro medalius geriausiems abiturientams. Pirmieji aukso medaliai mūsų gimnazijoje įteikti jau 1949 m. pavasarį; paskutinysis aukso medalis – 1993 m. pavasarį. Jeigu neapgauna gimnazijoje išlikę sąrašai, turime 16 aukso ir 23 – sidabro medalininkus.

Didžiausia Joniškio 1-oji vidurinė mokykla 1977−1978 m. m.: buvo 32 klasės, jose mokėsi 1006 mokiniai, vos tilpę ir vėl ankštose patalpose. Ne naujiena buvo darbas dviejomis pamainomis, susirinkimai, posėdžiai, kurie prasidėdavo 20 val. ir baigdavosi 22 val. ar dar vėliau. 1978 m. Rugsėjo 1 d., atidarius 3-ąją vidurinę mokyklą, klasių ir mokinių skaičiumi bendruomenė tarsi sugrįžo į pokario metus: 15 klasių mokėsi 495 mokiniai.

1995 m. mūsų mokyklai suteiktas ,,Aušros“ vardas. Mokyklą buvo siūloma pavadinti ,,Saulėtekio“, ,,Parko“, ,,Žiemgalos“ ar ,,Aušros“ vardu. Daugiausia mokytojų ir mokinių balsavo už ,,Aušrą“.

Praėjo penkeri metai, kol 1999 m. tapome Joniškio ,,Aušros“ gimnazija – mokyklai buvo suteiktas humanitarinės gimnazijos statusas. Tie penkeri metai – tai mokymo ir ugdymo programų kūrimo, sunkaus darbo metai. Buvo įsteigta iniciatyvinė grupė, koordinavusi visos mokyklos bendruomenės veiklą.

2000−2001 m. m. ,,Aušros“ gimnazijai suteiktas ir realinis profilis.

2005−2006 m. m. prasidėjo pertvarka: iš gimnazijos iškeltos pradinės klasės, toliau vykdomas gimnazijos gryninimo procesas.

nuotrauka

Joniškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Vidmantas Sutnikas

2008−2009 m. m. Joniškio ,,Aušros“ gimnazija – grynoji keturmetė gimnazija. 

2009 m. į Kultūros vertybių registrą įrašytas Joniškio ,,Aušros“ gimnazijos pastatas. 

2009 m. liepos 9 d. – nepaprasta data Joniškio gimnazijos istorijoje. Tą dieną 105-iems 73 laidos abiturientams atestatus įteikė šalies Prezidentas Valdas Adamkus. 

2010 m. mūsų gimnazijoje lankėsi švietimo ministras G. Steponavičius. 

Joniškio ,,Aušros’’ gimnazija šiandien — moderni mokymo įstaiga, atitinkanti šiandienos mokslui keliamus reikalavimus. Gimnazijos moksleiviai naudojasi dviejomis kompiuterių klasėmis, kiekviename kabinete nepakeičiama darbo priemonė — kompiuteris, multimedija, pradedama dirbti kalbų laboratorijoje, baigiama diegti mokyklų bibliotekų informacinė sistema ,,MOBIS’’. Svarbi mokytojų ir moksleivių darbo sritis — dalyvavimas įvairiausiuose projektuose, kurie vykdomi tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Moksleivius ( jų skaičius svyruoja apie 500 ) moko, jų veiklą koordinuoja 32 mokytojai metodininkai, viena mokytoja ekspertė. Gimnazijai svarbus ryšys su šią mokyklą baigusiais žmonėmis, kurie grįžta pas mus ir per gimnazijos jubiliejus, ir be šventinio šurmulio, bet neužmiršę, jog būtent čia jie mokėsi stiebtis į pažinimo šviesą, iš čia išėjo į pasaulį, ,,buvo harmonijoje su juo ir dabar į namus parneša pražydusį žiedą — ,,karalių gėlę’’. Parneša viską, ką padarė per savo gyvenimą, prabėgusį baigus mokyklą.

Viliamės, jog esame panašūs į didelės šeimos art autos sodą, iš kurio išeinama į pasaulį, o po to vėl sugrįžtama į namų tvirtybę, namų , kuriuose saugomos laike nesibaigiančios didžiosios vertybės ir visa atmintis. 

Pažėrėme šiek tiek faktų, nušviečiančių mūsų nueitą kelią. Tai mūsų gimnazijos istorija, ne vieno joniškiečio širdyje žadinanti praeities jaudulį. O jį keldami, tenorime vieno – kad šiandien žmogus nebūtų kurčias subtiliam prabėgusio laiko jutimui, kad jo siela nebūtų akla.