Didi galia mažoj žolelėj slypi...

Jeigu kas nors paklaustų, kur yra stebuklinga vieta žemėje, ko gero, kiekvienas, dalyvavęs  integruotoje  pažintinėje  kultūrinėje  kelionėje „Kaunas -2022 metų Europos kultūros sostinė“, pasakytų, jog balandžio 15-tąją tai buvo Kaunas. Tiesą sakant, ne tiek dėl paties miesto, pražydusio pačiais ryškiausiais pavasario žiedais (įvairiose miesto erdvėse akį traukė gležni krokų, žydrių, besiskleidžiančių narcizų žiedeliai), bet ir dėl sutiktų žmonių, nuoširdžiai dirbančių savo darbą ir maloniai priėmusių mus, gimnazijos moksleivius bei mokytojus. Aplankėme žymiausias Kauno miesto vietas, kuriose – nepatikėsite – gidais buvo ne kas kitas, o mokiniai. Taip Gabių mokinių AKADEMIA mokiniai turėjo galimybių išbandyti savo komunikacinius, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, pajusti vienas kito buvimo šalia jausmą, daug sužinoti patiems ir tomis žiniomis pasidalinti. Juk ne veltui sakoma, kad laimės akimirkos, pasidalintos su kitais, dvigubėja. Nežinau, ar galima sakyti, kad visi buvome laimingi, bet kad mokinių akys, gavus gido pažymėjimą, spindėjo, tikrai pastebėjau. O aplankyta ir sužinota daug: Kauno pieno centras, į dangų besistiebianti balta lyg gulbė rotušė, senasis paštas, Vytauto bažnyčia... Stabtelta  prie „Romuvos“ kino teatro, Karininkų ramovės  ir  daugelio  kitų modernizmo architektūra besipuošiančių pastatų. Nepatikėsite, kokie susikaupę ir atidūs buvome vaikščiodami po vieną įspūdingiausių tarpukario Lietuvos pastatų, kur dar 1928 m. įkurti Lietuvos banko rūmai. Čia  iki šiandien išlikęs autentiškas tų laikų interjeras! Su šiuo objektu ir banke sukaupta meno kolekcija supažindino profesionali gidė, leidusi patiems apžiūrėti net tris tonas sveriančias banko saugyklos duris, pirmojo Lietuvos ministro pirmininko Augustino Voldemaro 8 kambarių butą, kur atsirado drąsuolių, „pasimatavusių“ net šio buvusio valdžios žmogaus kėdę!

Laikas neprailgo. Priešingai, teko gerokai paskubėti, nes žinojome, kad mūsų laukia vienos seniausių Lietuvos mokyklų – Kauno jėzuitų gimnazijos – mokiniai ir mokytojai. Ką ten mokytojai, net pats gimnazijos direktorius pasitiko ir linksmai papasakojo ne tik apie šią mokymosi įstaigą, bet ir perdavė nuoširdžiausius linkėjimus biologijos mokytojui Valentui Ramonui (pasirodo, šioje gimnazijoje garbingai joniškiečiams atstovauja net 3 Ramonų giminės šaknis turintys darbuotojai). Kaip nesidžiaugsi! Ir mokiniai, ir mokytojai turėjo apie ką padiskutuoti, pasikeisti patirtimi, papasakoti, kokių panašumų ir skirtumų tarp gimnazijų esama. Leisiu pasidžiaugti – nepaisant to, kad Kauno jėzuitų gimnazija graži, išpuoselėta, turtinga įvairių moderniausių laboratorijų, išlepinta rėmėjų,  mūsiškiai sakė, kad savo mokyklos nekeistų (ačiū, brangieji!). O kai bendraudami su mus lydėjusia geografijos mokytoja, berods, net trečiame aukšte išgirdome saviškių uždainuotą gimnazijos dainą, taip širdį paglostė, kad tikrai pajutome turį  kuo didžiuotis. Padėkoję už nuoširdų priėmimą, palinkėję vieni kitiems saugoti ir puoselėti tai, ką turime, atsisveikinome. Juk mūsų dar laukė jaukiame Santakos parke stovinti seniausia Lietuvoje gotikinio stiliaus mūrinė pilis, statyta dar XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti, šalia kurios 2018 m. atidengta Vyčio skulptūra „Laisvės karys“. Prie jo vienas kitas net  įsiamžinti suspėjo.

Edukacinę išvyką vainikavo legendine klasika tapusi garsioji Giuseppe Verdi opera „Traviata“, kūrinys, pripildęs širdis jausmų, pakylėjęs jei ne iki dangaus, kuris į vakarą nuskaidrėjo, tai iki suvokimo, kad tol, kol žmogus alksta įspūdžių kuo daugiau pamatyti, išgirsti, kol sugeria į save visa, kas jį augina, BŪSIME. Norisi tikėti, kad mūsų mokiniai liks tokie pat žingeidūs, atidūs vieni kitiems, jaunatviškai padykę, sugebantys dalintis ir darbų našta (pasirengti būti gidais ir vedžioti bendraamžius ir mokytojus po Kauną, patikėkite, nebuvo lengva), ir mažyčiais atradimais. Kitaip tariant, viskuo, ką patyrė. Juk pasakyta: „Didi galia mažoj žolelėj slypi“. Tikiu, išaugs. Mat atsisveikindami ir linkėdami gražių atostogų, pavasarinio džiaugsmo, ne vienas klausė lydėjusių mokytojų, kada dabar?..

Autorius:
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Birutė Krajinienė

Nuotraukos:
Vytautas Šalavėjus

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos